ritinėti

ritinėti
ritinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. ritinti: 1. tr. Q311, N, K, raičioti, ridinėti: Pagalvojus apie visa tai, jam ir dabar tebedreba rankos, tarsi iš didžio nuovargio, tarsi būtų akmenis ritinėjęs prieš kalną I.Simon. Ritinėti akmenį J. Uždevė akminus ritinė́ti, pirštus sutraiškė Krš. Perdien akmenis ritinė́jau OG336. Vyrai žaliūkai, akmenis galėtų ritinėti – mušasi, riejasi Žem. Tavi (saulės) maži vaikeliai pašals, ant akmenio sėdėdami, duonos plutą turėdami, aukso obuolį ritinė́dami Vlk. Pastvėrusi neluptą bulvę, ritinėjo tarp delnų, šildė rankas J.Balt. Pasakoja, kad kitąsyk dienoj „blogavieščiaus“, būdavo, angys aukso vainiką ritinėja BsPIV290. Torelkas ritinė́[ja] paršiukai, puodus varto Krš. Niekas manęs nemylėjo, kaip trinkelę ritinėjo LTR(Krtn). Aš viens pats mažas, visi muni varinėj, kaip kulkelę ritinė́j (d.) Krp. Liudvikas Kiaunė sėdėjo panarinęs galvą ir susimąstęs pirštu ritinėjo mažytį duonos trupinėlį . Gali vaiką ritinė́ti kaip bolę (sviedinį) Grd. „Varyti į peklą“ toks vaikių žaidimas: įstato mergę į kubelą be dugno i ritinė[ja] viseip Plt. Sušrūbavo[ja] taip iš visų pusių [trobą], ka gali ritinė́ti (neiširs) Trk. ^ Ir akmuo ritinėjamas neapžel[ia] Sim. | refl. K. 2. tr. Q262 ritant suspausti į gumulą, rubulioti: Toks mernas sniegas, vaikai ka ritinė́[ja] Lkv. Kleckai ritinėti, rubultiniai Rt. 3. intr. riedėti: O bene aukselis, bene sidabrėlis žemuže ritinė́jo (d.) Grl. | refl.: O ne aukselis, ni cidabrėlis žemužė[je] ritinė́jas JV609. Mūsų sesužėlės graudžios ašarėlės žemužė[je] ritinė́jos JV607. Smetonas varva par ausis, par nosę, o puodelio tik šukės aslo[je] ritinė́jas LKT110(Lkv). | prk.: Skaisti laimės saulužė ritinėjos žemai S.Nėr. Tegu saulė ritinėjas po melsvus dangaus skliautus . O tai šaltis, o tai vėjas apie rietus ritinė́jas Erž. ^ Darbymety ir akmuo ant daikto neguli, ir tas ritinėjasi LTR(Grv). Ir ritinėsis kaip Dievo dovana po kubilą LMD(KlvrŽ). 4. intr. prk. bėginėti: Kaip aš buvau mažukutis, po žemelę ritinėjau LMD(Btr). | refl.: Keturios kiaulės ritinė́jas kaip levai Rdn. Trijų metų vaikynėlis po žemelę ritinėjos KrvD193. 5. tr. atsigulusį vartyti: Nekimbančioji dedervinė ka mun prisimetė, ritinėjamas lovo[je] bebuvau: visas skaudėjau Šts.refl. voliotis, gulinėti: Ans sau saulėkaitė[je] ritinė́jas Žr. Taip gražus žvyrynelis, jei nori – ritinė́kias! Všv. Ritinė́jas pavenčiais, šonus kaitina Krš. Ka nebūčiau ritinė́jusys, būčiau sukrovus Vkš. Girti grioviais ritinėjas, galvas susiskaldo S.Čiurl. Kiaulė ritinėjas po purvynus – po trijų dienų lys LMD. Tegu ritinė̃jies vaikas, nekelnok Rdn. Šoko tujaus į šalutinę, pamatė senutę besiritinėjant lovoj M.Valanč. A mislija, ka apsivaikuosi, ta atsigulsi i ritinė́sys kaip kiaulė su vaiku lovo[je] Trk. Ne tiek tu arsi, kiek ritinė́sys KlvrŽ. Reikėję būtų kame karčemoje ritinėtis ir šalti M.Valanč. Nedirba, su vaiku po trobą ritinė́jas Rdn. Karalius … kūną savą apvilko ašutine ir maiše dieną ir naktį ritinė́jos DP586. Ji ritinėjosi po grindis ir negalėjo nustoti juoktis . 6. tr. žaisti su ritiniu, mušti ripką: Pradedame ritinėti burbulį Dv. Jis ateidavo į mūsų kaimą skritulio ritinė́ti Gdr. | refl.: Ritinaitę padaro, ir ritinė́jas vaikas Mrc. Einam ritinė́tis Mrc. 7. tr. Vkš ridenti dažytus kiaušinius įžulniai padėtu loveliu (žaidžiant per Velykas): Kiaušinius [liuob] ritinė́sma Velykų rytą Krš. Ritinė́jom ir mušdavom [kiaušinius] an Velykų Aps. 8. refl. eiti imtynių, galynėtis: Vaikai ritinė́jas, t. y. grumias J.
◊ ligosè ritinė́tis sirgti: Vienos[e] ligõs[e] ritinė́jas žmonys Žr.
sáulė žemè ritinė́jas apie gražų ir šiltą orą, gražią dieną: Varnėnai čiulba, bitės dūzgauja gluosnyje, o saulelė žeme ritinėjasi . Sáulė žemè ritinė́jas – graži būs diena Slnt. Aš neisu, noc sáulė žemè ritinė́tumias Lkv. Sáulė žemè ritinė́jas, šunys pastogėms gyliuo[ja] (juok.) Krš.
\ ritinėti; apritinėti; atritinėti; įritinėti; išritinėti; nuritinėti; paritinėti; perritinėti; priritinėti; suritinėti; užritinėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • ritinėti — vksm. Po pùsryčių káimo jauni̇̀mas ir vaikai̇̃, o kar̃tais ir suáugusieji ei̇̃na į kiẽmą ar į gãtvę, kur patogiojè viẽtoje ritinėja margučiùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ritinėti — vksm. Ritinėti statinès …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ridinėti — ridinėti, ėja, ėjo DŽ 1. žr. ritinėti 1: Vaikai ratą ridinėja Grž. Jis pradėjo ridinėti pirštais ant stalo duonos trupinėlį A.Vien. Spaudžiamosios mašinos metalinė lenta ridinėjama ridinėliais vienan ir antran galan rš. 2. iter. dem. ridenti 2: O …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ritinėjimas — sm. (1), ritinėjimos ind. 1. Sut, K → ritinėti 1. | refl.: Ritinėjimos, sukimos I. 2. → ritinėti 7: Balti pyragai su skaniu kastiniu, margučių ritinėjimas, linksmi dainavimai – viso ko buvo Pč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apritinėti — K iter. dem. apritinti 1; pavartalioti: Karštą [v]andinį pela, apritinė[ja], apritinė[ja], pasmuko teip – greitai ten nudarbuo[ja] tą paršą Kal. ritinėti; apritinėti; atritinėti; įritinėti; išritinėti; nuritinėti; paritinėti; perritinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atritinėti — iter. dem. atritinti: 1. K. 2. K Turėjau visą dieną samdyti žmogų, pakol tus akminis mun beatritinėjo Als. ritinėti; apritinėti; atritinėti; įritinėti; išritinėti; nuritinėti; paritin …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išritinėti — LVI792 1. K, Š iter. dem. išritinti 1: Akmenis išritinėk J. Mūsų tėviška žemelė mus penėjo, nuo amžių gyvenome joje, dirvonus plėšėme, akmenis išritinėjome rš. Radę iš vienos nakties, sako, išvartalioti tie akminys, išritinėti Nv. | refl. K:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kačyti — ×kãčyti, ija, ijo tr. 1. ritinėti, kočioti margučius: Vaikai susiieškojo tėvo batą ir pradėjo kiaušinius kãčyti Ll. Ejome kačyti margučių Klm. 2. refl. stumdytis, grumtis: Kai pradeda kãčytis, tas tada par duris išleka Šll. kačyti; nukačyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kočioti — kočioti, ioja, iojo (brus. кaчaць) tr. 1. M, R250, KBII198 su kočėlais lyginti drabužius: Su kočiolù ir valkauninku, arba kultuve, kočiok drapanas, drabužius, plovinius J. Dar mano marškiniai ir nekočioti Dglš. O kur tu kočiosi, mano mergužėlė?… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kočėklas — kočė̃klas sm. (2) rintuota lentutė su kotu kočėlui ritinėti, skalbinius lyginant, rintė, rumbė: Jie turėjo rundiną kočėlą, ant kurio užvyniojo audimą, ir kočė̃klą; tai buvo lenta su rintiniais, kurią ant užvyniotojo kočėlo trynė Cp …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”