ritinėti

ritinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. ritinti: 1. tr. Q311, N, K, DŽ raičioti, ridinėti: Pagalvojus apie visa tai, jam ir dabar tebedreba rankos, tarsi iš didžio nuovargio, tarsi būtų akmenis ritinėjęs prieš kalną I.Simon. Ritinėti akmenį J. Uždevė akminus ritinė́ti, pirštus sutraiškė Krš. Perdien akmenis ritinė́jau OG336. Vyrai žaliūkai, akmenis galėtų ritinėti – mušasi, riejasi Žem. Tavi (saulės) maži vaikeliai pašals, ant akmenio sėdėdami, duonos plutą turėdami, aukso obuolį ritinė́dami Vlk. Pastvėrusi neluptą bulvę, ritinėjo tarp delnų, šildė rankas J.Balt. Pasakoja, kad kitąsyk dienoj „blogavieščiaus“, būdavo, angys aukso vainiką ritinėja BsPIV290. Torelkas ritinė́[ja] paršiukai, puodus varto Krš. Niekas manęs nemylėjo, kaip trinkelę ritinėjo LTR(Krtn). Aš viens pats mažas, visi muni varinėj, kaip kulkelę ritinė́j (d.) Krp. Liudvikas Kiaunė sėdėjo panarinęs galvą ir susimąstęs pirštu ritinėjo mažytį duonos trupinėlį rš. Gali vaiką ritinė́ti kaip bolę (sviedinį) Grd. „Varyti į peklą“ toks vaikių žaidimas: įstato mergę į kubelą be dugno i ritinė[ja] viseip Plt. Sušrūbavo[ja] taip iš visų pusių [trobą], ka gali ritinė́ti (neiširs) Trk. ^ Ir akmuo ritinėjamas neapžel[ia] Sim. | refl. K. 2. tr. Q262 ritant suspausti į gumulą, rubulioti: Toks mernas sniegas, vaikai ka ritinė́[ja] Lkv. Kleckai ritinėti, rubultiniai Rt. 3. intr. riedėti: O bene aukselis, bene sidabrėlis žemuže ritinė́jo (d.) Grl. | refl.: O ne aukselis, ni cidabrėlis žemužė[je] ritinė́jas JV609. Mūsų sesužėlės graudžios ašarėlės žemužė[je] ritinė́jos JV607. Smetonas varva par ausis, par nosę, o puodelio tik šukės aslo[je] ritinė́jas LKT110(Lkv). | prk.: Skaisti laimės saulužė ritinėjos žemai S.Nėr. Tegu saulė ritinėjas po melsvus dangaus skliautus rš. O tai šaltis, o tai vėjas apie rietus ritinė́jas Erž. ^ Darbymety ir akmuo ant daikto neguli, ir tas ritinėjasi LTR(Grv). Ir ritinėsis kaip Dievo dovana po kubilą LMD(KlvrŽ). 4. intr. prk. bėginėti: Kaip aš buvau mažukutis, po žemelę ritinėjau LMD(Btr). | refl.: Keturios kiaulės ritinė́jas kaip levai Rdn. Trijų metų vaikynėlis po žemelę ritinėjos KrvD193. 5. tr. atsigulusį vartyti: Nekimbančioji dedervinė ka mun prisimetė, ritinėjamas lovo[je] bebuvau: visas skaudėjau Šts. ║ refl. voliotis, gulinėti: Ans sau saulėkaitė[je] ritinė́jas Žr. Taip gražus žvyrynelis, jei nori – ritinė́kias! Všv. Ritinė́jas pavenčiais, šonus kaitina Krš. Ka nebūčiau ritinė́jusys, būčiau sukrovus Vkš. Girti grioviais ritinėjas, galvas susiskaldo S.Čiurl. Kiaulė ritinėjas po purvynus – po trijų dienų lys LMD. Tegu ritinė̃jies vaikas, nekelnok Rdn. Šoko tujaus į šalutinę, pamatė senutę besiritinėjant lovoj M.Valanč. A mislija, ka apsivaikuosi, ta atsigulsi i ritinė́sys kaip kiaulė su vaiku lovo[je] Trk. Ne tiek tu arsi, kiek ritinė́sys KlvrŽ. Reikėję būtų kame karčemoje ritinėtis ir šalti M.Valanč. Nedirba, su vaiku po trobą ritinė́jas Rdn. Karalius … kūną savą apvilko ašutine ir maiše dieną ir naktį ritinė́jos DP586. Ji ritinėjosi po grindis ir negalėjo nustoti juoktis rš. 6. tr. žaisti su ritiniu, mušti ripką: Pradedame ritinėti burbulį Dv. Jis ateidavo į mūsų kaimą skritulio ritinė́ti Gdr. | refl.: Ritinaitę padaro, ir ritinė́jas vaikas Mrc. Einam ritinė́tis Mrc. 7. tr. Vkš ridenti dažytus kiaušinius įžulniai padėtu loveliu (žaidžiant per Velykas): Kiaušinius [liuob] ritinė́sma Velykų rytą Krš. Ritinė́jom ir mušdavom [kiaušinius] an Velykų Aps. 8. refl. eiti imtynių, galynėtis: Vaikai ritinė́jas, t. y. grumias J.

◊ ligosè ritinė́tis sirgti: Vienos[e] ligõs[e] ritinė́jas žmonys Žr.

sáulė žemè ritinė́jas apie gražų ir šiltą orą, gražią dieną: Varnėnai čiulba, bitės dūzgauja gluosnyje, o saulelė žeme ritinėjasi rš. Sáulė žemè ritinė́jas – graži būs diena Slnt. Aš neisu, noc sáulė žemè ritinė́tumias Lkv. Sáulė žemè ritinė́jas, šunys pastogėms gyliuo[ja] (juok.) Krš.

\ ritinėti; apritinėti; atritinėti; įritinėti; išritinėti; nuritinėti; paritinėti; perritinėti; priritinėti; suritinėti; užritinėti